Antiutopija ar jau realybė?

Atviri Piliečių (pilies gynėjų) projektai, diskusijos.
Siūlykite, dalyvaukite, juk jūs piliečiai!
Žinutė
Autorius
Vartotojo avataras
vinis
..
..
Pranešimai: 11
Užsiregistravo: 29 Rgs 2012, 08:07

Antiutopija ar jau realybė?

#1 Neperskaitytas pranešimas vinis » 03 Lie 2013, 16:05

  • Antiutopija ar jau realybė?

    2013-07-02 | Liudvika Pociūnienė


    Paveikslėlis

    Daugelis mano bendraamžių ir vyresnių žmonių dar gerai prisimena, kaip iš rankų į rankas keliavo
    visokiais beveik neįmanomais būdais gautos George Orwello „Gyvulių ūkio“ kopijos. Sunku nusakyti
    tą jausmą – bet tai iš tiesų guodė, kad Vakaruose atsirado genialus rašytojas, kuris adekvačiai
    suprato sovietinę tikrovę ir nepabūgo parašyti tiesos apie ją pačiu nepalankiausiu metu, kai
    Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos politikai bevelijo užsimerkti prieš didžiosios sąjungininkės
    vykdomą genocidą prieš savo pačios ir okupuotų kraštų gyventojus.


    Knyga, parašyta per vienerius metus (nuo 1943 lapkričio iki 1944 gruodžio), buvo vis dėlto publikuota
    dar Šaltojo karo išvakarėse – 1945 rugpjūčio septynioliktąją Anglijoje, nors daugelis leidėjų ir šiapus,
    ir anapus Atlanto atsargiai žvalgėsi į pritūpusius politikus ir atsisakė šį kūrinį spausdinti.
    Enciklopediniuose straipsniuose paprastai nutylima, su kokiu pasipiktinimu šią satyrą sutiko Europos
    kairieji... Faktai jų nedomino, ir „Gyvulių ūkio“ autorių jie kaltino liguista fantazija, geriausiu atveju laikė
    šį kūrinį košmariška antiutopija. Tai kas, kad Orwelas rėmėsi visų pirma savo paties patirtimi – mat buvo
    susidūręs su NKVD smogikais Ispanijoje...

    Tokia tad istorija... Bet šiuo kartu norėčiau jūsų dėmesiui pasiūlyti ne tokį iškilų kūrinį, vienok gana dažnai
    cituojamą. Kartais jis vadinamas gėjų manifestu, nors tai netiesa. O, kadangi ir pati esu davusi tokią
    nuorodą per antrinius šaltinius – turiu dabar patikslinti. Tekstas, kurio vertimą siūlau paskaityti, gimė kaip
    juodojo humoro esė, antiutopija. Jo autorius Michaelas Swiftas buvo paprašytas parašyti redakcinę skiltį
    kairiosios orientacijos gėjų leidiniui „Gėjų bendruomenės naujienos“ („Gay Community News“).
    Straipsnis 1987 m. vasarį buvo išspausdintas su tokia preambule:

    Šis rašinys yra užribis, beprotybė, tragiška ir žiauri fantazija, vidinio įniršio proveržis, skirtas parodyti, kaip
    beviltiškai pažemintasis trokšta pats pažeminti kitą
    .

    O toliau – pats tekstas:

    Mes ištvirkinsime jūsų sūnus, jūsų paiko vyriškumo, seklių svajonių ir vulgaraus melo vaizdinį. Mes sugundysime
    juos jūsų mokyklose, bendrabučiuose, sporto salėse, persirengimo kambariuose, sporto arenose, seminarijose,
    jaunimo grupėse, teatro užkulisiuose ir kareivinėse, sunkvežimių stovėjimo aikštelėse, jūsų vien vyrams skirtuose
    klubuose ir kongreso rūmuose; visur, kur tiktai vyrai susitinka su vyrais. Mes pakeisime jūsų vaikus pagal savo
    pavyzdį, ir jie šliaužios prieš mus ir mumis žavėsis.

    Moterys, jūs šaukiatės laisvės? Sakote, kad vyrai jūsų nebetenkina, kad per juos vienos bėdos? Mes, kurie
    matome vyro tikrąjį veidą, pažįstame vyrišką kūną, paimsime jūsų vyrus iš jūsų. Mes suteiksime jiems naujų
    pramogų, mes išmokysime juos gyventi, mes apkabinsime juos verkiančius. Jūs sakote, kad verčiau gyventumėte
    viena su kita nei su vyrais? Ką gi, eikite ir gyvenkite kartu. O mes jūsų vyrams suteiksime tokių malonumų, kokių jie
    dar niekuomet nepatyrė. Todėl, kad mes patys esame vyrai, todėl, kad tik vyras gali žinoti, ko kitam vyrui reikia.
    Tik vyras gali giliai suprasti kito vyro jausmus, kito vyro protą ir kūną.

    Visi įstatymai, draudžiantys homoseksualius veiksmus, bus panaikinti. Vietoj to bus sukurta teisinė praktika,
    skatinanti meilę tarp vyrų.

    Visi homoseksualai turi laikytis išvien, kaip broliai; surišti kūrybos ir filosofijos, susiję socialiai, politiškai ir finansiškai.
    Tik taip mes parodysim, ką galim, mūsų heteroseksualiam priešui.

    Tik pabandykit pavadinti mus pyderais, išsidirbinėtojais ar keistais, – mes smogsim jums tiesiai į jūsų bailias širdis ir
    pasimėgaudami žengsim per jūsų paniekos vertus negyvus kūnus.

    Mes rašysim eiles apie vyrų meilę vyrams, mes kursime spektaklius, kuriuose vyrai glamonėsis atvirai, mes sukursime
    filmus apie herojiškų vyrų tarpusavio meilę ir išstumsime visą tą pigų, paviršutinišką, sentimentalų, nesubrendėlišką
    veblenimą apie heteroseksualias aistras, kurios dabar yra užvaldžiusios kino ekranus. Mes sukursime statulas,
    vaizduojančias gražius jaunuolius, išvaizdžius ir atletiškus, ir pristatysime jų jūsų parkuose, aikštėse ir salėse.
    Pasaulio muziejus užpildys paveikslai, vaizduojantys grakščius nuogus vaikinus.

    Mūsų rašytojai ir menininkai įves meilę tarp vyrų į madą ir netgi pavers ją privalomu geru tonu. Mums tai pavyks, nes
    esame įgudę kurti stilių. Heteroseksualius ryšius mes paversime šmaikštavimo ir pašaipos objektu, o niekas už mus nėra
    geriau įvaldęs šio patyčių meno.

    Mes demaskuosime galinguosius homoseksualus, kurie vis dar apsimeta heteroseksualais. Būsite priblokšti ir pakraupę,
    kai paaiškės, kad jūsų prezidentai ir jų sūnūs, jūsų pramonininkai, senatoriai, merai, generolai, sportininkai, kino žvaigždės,
    televizijos asmenybės, visuomenės lyderiai ir dvasininkai nėra tokie saugiai pažįstami buržuaziniai heteroseksualai, kokiais
    juos laikėte iki šiol. Mes esame visur; mes infiltravomės į jūsų luomus. Pasisaugokite, kalbėdami apie homoseksualus, nes
    mes visuomet galime būti tarp jūsų. Gal mes sėdime priešais jus prie stalo, o gal net miegame vienoje lovoje...

    Jokių kompromisų nebus. Mes jums ne kokie viduriniosios klasės bestuburiai. Dėl savo aukštų proto gebėjimų mes iš
    prigimties esame žmonių rasės aristokratija. O aštrus aristokratiškas protas nepripažįsta nuolaidų. Ištremsime visus, kurie
    mėgins mums priešintis.

    Mes sukursime skaitlingas privačias armijas, kaip Mishima, ir sutriuškinsime jus. Mes nugalėsime pasaulį, nes homoseksualios
    meilės ir garbės įkvėpti ir sujungti kariai yra tokie pat nenugalimi, kaip Senovės Graikijos kovotojai.

    Šeima bus panaikinta, nes ji yra tikrasis melo, išdavystės, vidutinybės, veidmainystės ir smurto šaltinis. Šeima, kuri tik
    varžo vaizduotę ir iškraipo laisvą valią, turi liautis egzistavusi. Tobuli berniukai bus pradedami ir auginami genetinėse
    laboratorijose. Jie augs drauge būriais, prižiūrimi ir mokomi homoseksualių eruditų.

    Visos bažnyčios, kurios mus smerkia, bus uždarytos. Vieninteliai mūsų dievai – gražūs jauni vyrai. Mes išpažįstame grožio
    kultą, moralinio ir estetinio. Visa, kas bjauru, vulgaru ir banalu bus pasmerkta. Mums svetimos viduriniosios klasės
    heteroseksualios taisyklės, todėl mes laisvi gyventi pagal savą grynos vaizduotės diktatą. Ir to, kas per daug, mums negana.

    Tobula būsimoji visuomenė bus valdoma elito, sudaryto iš gėjų poetų. Vienas svarbiausių reikalavimų norinčiam užimti galios
    poziciją naujoje homoerotinėje visuomenėje bus ištikimybė graikiškai aistrai. Bet kuris vyras, susitepęs heteroseksualia aistra,
    bus savaime pašalinamas iš bet kokios įtakingos pozicijos. Visi vyriškos lyties atstovai, kurie turės kvailumo pasilikti
    heteroseksualiais, bus teisiami homoseksualų teismuose ir privalės tapti nematomais žmonėmis.

    Mes perrašysime istoriją, kurią jūs užtvindėte ir sujaukėte savo heteroseksualiais prasimanymais ir iškraipymais.
    Mes parodysime, kad didieji vadai ir mąstytojai, lėmę pasaulio likimą, buvo homoseksualūs. Mes įrodysime, kad
    homoseksualumas, protas ir vaizduotė yra neatskiriamai susiję, o homoseksualumas yra tikroji žmogaus kilnumo
    ir grožio sąlyga.

    Mes pasieksime pergalę, nes mus kursto apmaudo aistra, kylanti iš amžius trunkančios priespaudos, kurią kenčiame, priversti
    apsiriboti primityviais vaidmenimis jūsų bukuose heteroseksualiuose spektakliuose. Gana. Mes taip pat mokame šaudyti ir
    kautis revoliucijos barikadose.

    Drebėkite, heteroseksualios kiaulės, nes mes ateiname be kaukių.

    Štai toks tas visas tekstas, kuris prieš dvidešimt šešerius metus buvo pateiktas skaitytojams kaip žiauri fantazija. O dabar
    apsidairykime aplink ir, ranką prie širdies pridėję, paklauskime savęs, ar nematome savo kasdienėje aplinkoje, visuomenės
    gyvenime, meno ir mados pasaulyje reiškinių, kurie anuomet dar buvo laikomi fantazijos vaisiumi?

    Ir pabaigai – šiek tiek šviežesnis faktas pamąstymui. Žmogaus teisių žinovas, advokatas J.C. fon Krempach atidžiai ištyrė ILGA
    (International Gay and Lesbian Association – Europe - Tarptautinės gėjų ir lesbiečių asociacijos Europoje) finansavimo
    šaltinius ir padarė išvadą, kad didžioji dalis šios organizacijos finansų yra valstybinės (t.y. iš visų mokesčių mokėtojų surinktos)
    lėšos. Pagrindiniai ILGA donatoriai pasirodė besą Europos komisija (1 milijonas eurų) ir Danijos vyriausybė (dar 334 000 eurų).
    Visas organizacijos biudžetas – 1 950 000 eurų. Kiti donatoriai – George Soros, Sigrid Rausig ir dar vienas anonimas.

    ILGA finansavimo klausimas iškilo dėl to, kad jau kelintą kartą ši organizacija kreipiasi į Jungtinių tautų nevyriausybinių
    organizacijų komitetą, prašydama akreditacijos. Tačiau pagal NGO nuostatus, nevyriausybine organizacija galima pripažinti
    tik tokią, kuri gali parodyti legalius nevyriausybinius finansavimo šaltinius iš ne pelno siekiančių organizacijų bei privačių
    asmenų ir kuriai vyriausybinis finansavimas nėra pagrindinis. Tačiau Jungtinių tautų komisija ILGA prašymus atmeta ne vien
    dėl to. ILGA persekioja gana rimti įtarimai dėl ryšių su pedofilų gaujomis.

    Taigi, tiems būriams „ambasadorių“, kurie čia ketina važiuoti ir mokyti mus tolerancijos, galima užduoti keletą paprastų
    klausimų – Ar jie mano, kad ryšiai su pedofilų gaujomis nėra kliūtis organizacijai gauti Europos Komisijos paramą?
    Kas atsakingas už tokį Europos Komisijos dosnumą? Gal taupymas jau seniai galioja tik paprastiems heteroseksualams?
    O gal tolerancijos ribos eilinį kartą tylomis buvo praplėstos ir netrukus sulauksime konvencijos, ginančios tvirkintojų teises?

    Atrodo, tikrai laikas ištiesti pagalbos ranką savo gimtajai Europai – bet apie tai – jau kitą kartą.

    /Liudvika Pociūnienė/
šaltinis: Alfa.lt

Atsakyti į Temą

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 1 ir 0 svečių