„Tiksinti lietuvių „pyderų“ bomba“ pasiekė Briuselį

Atviri Piliečių (pilies gynėjų) projektai, diskusijos.
Siūlykite, dalyvaukite, juk jūs piliečiai!
Žinutė
Autorius
Vartotojo avataras
arvydas
...
...
Pranešimai: 147
Užsiregistravo: 10 Gru 2009, 12:23

„Tiksinti lietuvių „pyderų“ bomba“ pasiekė Briuselį

#1 Neperskaitytas pranešimas arvydas » 07 Gru 2012, 13:39

  • „Tiksinti lietuvių „pyderų“ bomba“ pasiekė Briuselį


    Paveikslėlis Paveikslėlis
    Gintaras Varnas--------------------------------------------------------------------------------------------------------------- Poetas ir teatro kritikas Valdas Gedgaudas

    Teatro kritiko Valdo Gedgaudo recenzija „Aš esu pyderas, mama! Ir tuo didžiuojuosi!“ gali sukelti riedančios nuo kalno sniego gniūžtės efektą. Homofobinėmis išraiškos priemonėmis apkaltintas autorius skundžiamas Briuselio įstaigoms.

    Esmė: režisierius Gintaras Varnas teatre „Utopia“ pastatė kanadiečių dramaturgo Michaelo Lewiso MacLennano pjesę „Tiksinti bomba“. Savaitraštis „Literatūra ir menas“, turintis ne patį didžiausią tiražą, išspausdino nuolatinio kritiko V. Gedgaudo recenziją. Ir sukėlė nemenką sumaištį bei protestus socialiniuose tinkluose, kurie gali pasiekti ir ES struktūras.

    Renkami parašai


    Publicistas Karolis Klimka, siejamas su judėjimu „Naujoji kairė 95“, parengė laiškus Europos socialinio fondo agentūrai Lietuvoje ir Europos socialiniam fondui Briuselyje dėl „homofobiško išpuolio „Literatūros ir meno“ žurnale.“ Juose teigiama, kad norima atkreipti dėmesį į tai, kad „ES paramą per Europos socialinio fondo agentūrą gaunantis leidinys „Literatūra ir menas“ š.m. lapkričio 16 d. numeryje paskelbė „homofobinio turinio V. Gedgaudo publikaciją, pavadintą „Aš esu pyderas, mama! Ir tuo didžiuojuosi!“, kuri savo liguistumu šokiravo daugelį skaitytojų ir net prekybos centrų, kur leidinys platinamas, lankytojų.“

    Laiško autoriai primena, kad „Literatūros ir meno“ interneto
    tinklapyje greta cituotosios antraštės yra matomas minėtos agentūros ženklas, Europos Sąjungos simbolika. „Apie tai ketiname informuoti ir Jūsų atstovaujamą Europos socialinį fondą Briuselyje. Mes smerkiame ne tik homofobines straipsnio autoriaus nuostatas, bet ir redakcijos sprendimą paskelbti šią rašliavą - greta Europos Socialinio fondo ir Europos Sąjungos ženklų bei šūkio „Kuriame Lietuvos ateitį“. Būtume dėkingi, jei galėtumėte mus informuoti, kokių veiksmų ketinate imtis, kad būtų užtikrinta minėtojo leidinio atskaitomybė visuomenei ir rėmėjams“, - rašo kreipimosi autoriai.

    „Saviraiškos laisvės riba šioje recenzijoje buvo peržengta, nes joje jaučiamas neapykantos kurstymas (seksualinėms mažumoms, apie kurių problemas ir kalbama spektaklyje bei recenzijoje, - Alfa.lt past.)“, - Alfa.lt tvirtino viena laišką pasirašiusiųjų, žurnalistė Džina Donauskaitė. Be kita ko, ji prisipažino, kad pati V. Gedgaudo smarkokai sukritikuoto spektaklio nėra mačiusi, tačiau recenziją vis vien vertinanti neigiamai. Esą iš spektaklio pasiskolinta tik viena citata, kuri ir buvo panaudota recenzijos pavadinime, o visa kita esą tik recenzento interpretacijos.

    Ką nuspręs ES finansuojamos institucijos, į kurias kreiptasi, D. Donauskaitė teigė nežinanti. Jos manymu, būtų geriausia, jei būtų inicijuotas kreipimasis į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, kuri ir įvertintų tiek recenzijos autoriaus, tiek savaitraščio poziciją etikos požiūriu.

    Supranta pasipiktinimą ir atsiriboja

    „Literatūros ir meno“ redakcija jau išspausdino nepasirašytą, bet pirmuoju asmeniu parašytą „pasiaiškinimą“: Gerbiamieji, suprantu jūsų pasipiktinimą mūsų nuolatinio teatro kritiko V.Gedgaudo recenzija apie „Tiksinčią bombą“. Joje kandumu autorius pranoksta pats save, kartais rašo tiesiog nemandagiai. Vis dėlto jis rašo apie spektaklį ir apie jo keliamas problemas. Nemanau, kad jam šis spektaklis - tai tik pretekstas užsipulti homoseksualus. Žinoma, recenzijoje apstu vietų lyg ir bylojančių ką kita, tačiau pirma - vis dėlto spektaklis. Ar mums visiems ne svarbiausias dalykas - žodžio ir išraiškos laisvė, tiek G. Varno, tiek V. Gedgaudo? Mane stebina komentatoriai, besiilgintys cenzūros, reikalaujantys ką nors uždrausti. Spėju, jog tai jaunimas, niekada cenzūros taip ir nepatyręs. Ar ne geriau parašyti kitą recenziją arba recenziją apie V. Gedgaudo recenziją? Mes ją atspausdintume. Menui negali būti draudžiamų temų, tad ir diskusijos apie kultūros reiškinius neturi būti vien tik drungnai padorios. Kiekvieno žurnalo tituliniame puslapyje parašyta, kad mes pasiliekame sau teisę turėti kitą nuomonę. Taigi atsiribojame ir nuo V. Gedgaudo teiginių, nukreiptų prieš asmenis ar homoseksualus apskritai.“

    Gedgaudas: rašiau be jokių išankstinių nuostatų

    „Visų pirma, rašiau apie spektaklį, į kurį nuėjau be jokių išankstinių nuostatų. O savo tekste vartoti terminus (apibūdinimus) „pyderas“, „pederastas“ - man leido pjesės ir spektaklio poetika, - Alfa.lt sakė V. Gedgaudas. - Jei šitie apibūdinimai įnirtusius recenzijos komentatorius žeidžia, tai jie savo pretenzijas turėtų nedelsiant pareikšti pjesės autoriui ir režisieriui. Meninė „Tiksinčios bombos“ kokybė - itin abejotina, todėl tekste yra stiprių vaizdingų posakių, vėlgi sąlygotų-įtakotų spektaklio ir pjesės poetikos!“

    „Ar aš rašydamas apie žemo lygio spektaklį, kuriame narpliojama homoseksualinė problematika, dėl viso pikto, kad nebūčiau apkaltintas homofobiškumu, turiu rašyti, jog spektaklis yra geras arba neblogas? Ar homoseksualai šiuo požiūriu yra lygesni už kitus? Neliečiamieji, taip sakant, - pusiau retoriškai klausė V. Gedgaudas. - Bent jau iki šiol aš maniau kitaip. Bet jeigu Briuselio ponai pasakys, kad apie meninius homoseksualinius apsireiškimus galima rašyti tik gerai arba nieko - tai bus aišku, kas ir kaip.“

    Pasak V. Gedgaudo, tie komentatoriai, kardinalieji ekstremalai yra susierzinę „mažutėliai, kuriems patiems reikia skubios ir rimtos psichologinės tvarsliavos“.

    Vaizdingi posakiai įtakoti spektaklio poetikos

    Recenzija pasipiktinę asmenys socialiniame tinkle dalinosi pastraipomis, kad galėtų kuo greičiau išverstą į anglų kalbą tekstą nusiųsti kartu su protesto laišku. Alfa.lt skaitytojams pateikiame tas skrupulingai sunumeruotas vietas, kurios ypač papiktino spektaklio nemačiusius protestuotojus:

    1. Nepaprastasis ir įgaliotasis gėjų ambasadorius, specialusis teatrinės homoseksualistų subkultūros Lietuvoje atašė režisierius Gintaras Varnas prieš teatro „Utopia“ premjerą - kanadiečių dramaturgo Michaelo Lewiso MacLennano pjesę „Tiksinti bomba“ - makiaveliškai bylojo, kad homoseksualumas Lietuvoje iki šiol yra beveik neliečiama tema, apie kurią garsiai nešnekama, jos vengiama.

    2. „Tiksinčios bombos“ protagonistas Adamas Kastorsonas (akt. Eimutis Kvoščiauskas) niekieno neverčiamas pats išklykia savo motinai Iris Kastorson (akt. Dalia Overaitė) į akis: „Aš esu pyderas, mama! Ir tuo didžiuojuosi!“ (pyderas, galėčiau numanyti, tai jau būtų įžeidžianti forma tuo atveju, kai ją šakninio pydero atžvilgiu pavartotų kitos seksualinės orientacijos asmuo. Tad šiame tekste, solidarizuojantis su broliu Astijumi, dažniau tebus vartojamas švelnesnis, nuosaikesnis terminas - tiesiog pederastas).

    3. Be abejo, D. Overaitės motina didžiuotis vien tuo, kad ji yra tradicinės seksualinės orientacijos moteris - negali. Didžiuotis, kad yra prasisiekusio, sergančio pederasto motina - ji turi rimto pagrindo nenorėti, t. y. gali tiesiog neišgalėti.

    4. Nelengva D. Overaitei „Tiksinčioje bomboje“ akumuliuoti savyje, skatinti, iššaukti tuos du varganus pasididžiavimus.

    5. Bet ankšta D. Overaitės motinai toje beviltiškai pasenusioje homoseksualinėje melodramoje, lateksinėje muilo operoje su lyriniais-filosofiniais-didaktiniais-imunosupresiniais inkliuzais. Tvanku ten šlaistytis tokio kalibro artistei, iš kitos jinai epochos.

    6. O E. Kvoščiausko Adamas atstovauja labai konkrečią smaukymosi su kalaminu epochą. Jam jausti ir puoselėti pasididžiavimą būnant tiesiog pederastu - vieni juokai. Tai - natūrali, prigimtinė būsena, nes, ko gero, jis savo išangę, nutaškytą spermos krešuliais, laiko nacionaline vertybe, kurią reikia šlovinti, apdainuoti, už kurią reikia balsuoti, kuriai reikia melstis ir aukoti.

    7. Nors šiaip jau labai didžiuotis lyg ir nebūtų ko ir kuo: pederastas Adamas serga agresyvia AIDS forma, tyso ligoninės palatoje su deguonies kauke tarytum koks liūdnojo pimpalo riteris, pasak jo paties, prityręs burnininkas, o kai nors kiek atsigaivelioja, tuoj pradeda reikšti visiems pretenzijas - ir tas jam, ir anas jam negerai, nors yra viskuo aprūpintas, apgerbtas, bet stinga jam, mat, supratimo, palaikymo, meilės, atjautos.

    8. Nes jis yra pederastas (stebint šį purvo ir kliedesio sklidiną homoseksualinį tantrizmą kažkodėl topteli, kad pirmiausia gal reiktų žmogum pabandyt būt, o po to jau rinkis, kokią tik nori patikslinančią seksualinę kategoriją - pydero, pederasto, gėjaus, zoofilo, transvestito, lesbietės, heteroseksualo, nekrofilo ar gerontofilo, bet, deja, „Tiksinti bomba“ - ne apie tai).

    9. Ką tas pederastas Adamas nuveikė gyvenime iki susirgdamas, iki pasiekdamas finišo tiesiąją - nėra labai aišku. Aišku tik tiek, jog nedirbo, klajojo po pasaulį, ieškojo turtingų meilužių, laisvas kaip paukštis mėgavosi pavojingos analinės ir oralinės vyriškos meilės malonumais.

    10. Apskritai sergančius ir girtus vaidinti visada sunkiausia. Stengiasi žmogus. Daro, ką gali, ką sugeba įkūnydamas juodąjį, destruktyvųjį, reaktyvinį aukščiausio laipsnio pederastų pederastą Adamą, kuriam akompanuoja jo kraujo brolis - baltasis, nuosaikusis, aukštėlesniojo (aukštesniojo?) laipsnio gėrybinis pederastas, berniukas-saldainiukas Saša (akt. Marius Čižauskas), pirmąją savo sueitį su Adamu vainikuojantis epilepsijos priepuoliu.

    11. Beveik tris valandas tiedu balandėliai, išeinamųjų angų metraštininkai, burkuodami iš visos širdies plėšia savąją kopuliacinę giesmių giesmę, skaičiuoja savo meilės ašaras. Neslėpsiu - gerokai prailgsta.

    12. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas režisierius G. Varnas tarsi koks kaimo daraktorius ar vizituojantis trečiosios kategorijos lektorius jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams apniukusiose aktų salėse teikia primityvias lytinio-seksualinio-sanitarinio švietimo pamokėles („Žinokite, nuo svetimų išmatų AIDS neužsikrėsite! Nebent jose būtų kraujo!“ Na, čia jau nuo homoseksualizmo šokama į gana niūrias kolonoskopines-koprologines-koprofagines erdves).

    13. Šiuo spektakliu bus atliekama ypatingoji edukacinė misija - jis bus vežiojamas po tėvynės miestus ir miestelius, kaimus ir kaimelius, tyliuose saulėlydžiuose ramiai snūduriuojančias mūsų tėviškes, kad lietuvių motinos žinotų, jog jeigu sūnūs arba vyrai, broliai arba anūkai jų, ūmai patapę pederastais, patrauks aistros ir meilės pasisemti į šiltus, saulėtus užjūrių kraštus –­ nieko čia blogo.

    14. Bet į Žemaitiją kol kas geriau tegul nevažiuoja. Žemaičiai buvo vėliausiai apkrikštyti, tad žydrasis krucifiksas jiems gali pasirodyt pernelyg svetimtautiškas, atgrasus ir brutalus.

    15. Po spektaklio, drauge su lapkričio penktadieniu traukiant namo, šiek tiek palengvėjo.

    16. Žydroji revoliucija dar nebuvo pasibaigusi, žydrųjų diktatūra dar nebuvo galutinai įvesta. Laiko buvo dar.


    šaltinis: alfa.lt

Atsakyti į Temą

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 2 ir 0 svečių