Privatumo nėra, arba genijai iš „Twitterio“ ir „Facebooko“

Atviri Piliečių (pilies gynėjų) projektai, diskusijos.
Siūlykite, dalyvaukite, juk jūs piliečiai!
Žinutė
Autorius
Vartotojo avataras
vinis
..
..
Pranešimai: 11
Užsiregistravo: 29 Rgs 2012, 08:07

Privatumo nėra, arba genijai iš „Twitterio“ ir „Facebooko“

#1 Neperskaitytas pranešimas vinis » 02 Gru 2012, 18:26

Privataus gyvenimo daugiau nėra, arba genijai iš „Twitterio“ ir „Facebooko“ (I dalis)
2012-12-01 11:37 Parengė Kastytis Braziulis
  • Paveikslėlis

    Šį kartą skaitytojams – Styvo Rambamo pranešimas konferencijoje „Hackers On Planet Earth“. „Iš karto užduosiu klausimą: kiek žmonių girdėjo šį mano pranešimą? Pakelkite rankas … nieko sau! Tikėjausi bus mažiau. 30 proc. pranešimo jus erzins, 30 proc. pranešimo bus banalus, tačiau reikalingas. Visada laikausi taisyklės: išjunkite mobiliuosius telefonus“, – sakė jis.

    Anonimiškumo nėra, susitaikykite! Galima sudaryti išsamią dosjė apie bet kurį asmenį. Reikia gauti nors mažą informacijos fragmentėlį apie jį. Tai galėtų būti socialinio draudimo numeris, elektroninio pašto adresas, mobilaus telefono numeris, automobilio numeris ir t. t. Iš šios informacijos gali gauti viską.

    Prieš pradėdamas noriu pabrėžti vieną dalyką. Informacija, apie kurią kalbėsiu, yra gauta iš atvirų ir iš pusiau atvirų informacijos šaltinių. Pusiau atviri šaltiniai yra tie, kuriais turi teisę naudotis tardytojai, operatyviniai darbuotojai, saugumo specialistai ir, tikriausiai, dauguma čia esančių klausytojų.

    Mes nekalbėsime apie slaptus ar konfidencialius duomenis, apie slaptas valstybines duomenų bazes. Mes diskutuosime apie šaltinius, kurie yra prieinami beveik visiems ir iš kurių gali išsitraukti informaciją apie bet kurį sėdintį šioje salėje asmenį.

    Mes kalbėsime apie tai, kad jūs sava valia atiduodate informaciją apie save. Jūs viešinate savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, telefono numerį, gimimo datą, paso numerį ir nuotraukas, kurios anksčiau būdavo kiekvieno tyrimo kertiniu akmeniu.

    Informaciją gauti – paprasta

    Kai pradėjau dirbti detektyvu, už asmens nustatymą ir jo nuotrauką man mokėjo nuo 500 iki 1000 JAV dolerių. Dabar, norint gauti šią informaciją, reikia tik pagooglinti. Informaciją apie objekto seksualinę orientaciją, politinį požiūrį, finansus, veiklą, dalykinius ryšius, draugus, šeimą, galite laisvai gauti iš atvirų šaltinių.


    Prieš 25 metus, kai pradėjau dirbti, visa ši informacija buvo konfidenciali. Užsakovai, norėdami ją gauti, samdydavo detektyvus, mokėdavo jiems didelius pinigus. Taip buvo dirbama anksčiau. Šiandien mes pakalbėsime apie tai, kas pasikeitė per šį laiką, kas pasikeitė po paskutinio mano pranešimo, kurį dariau prieš dvejus metus, tokio paties tipo konferencijoje.

    Pavyzdžiui, iš telefono numerio, aš, kaip detektyvas, galiu gauti visą informaciją apie žmogų – adresą, elektroninį paštą, biografiją, buvusias ir esamas darbovietes, nekilnojamąjį turtą, teisminius ginčus, viešus skandalus, ryšius, pomėgius, draugus ir priešus, verslą, automobilius ir t. t.

    Visa tai gaunu turėdamas mažą informacijos fragmentą. Nebūtinai tai gali būti telefono numeris, tai gali būti adresas, gimimo data, elektroninis paštas.

    Taip buvo. Imate už vieno galo informacijos siūlą ir traukiate jį tol, kol ištraukiate visą kamuoliuką ir pabaigoje jūs turite visą dosjė apie konkretų, jus dominantį asmenį. Reikia pasakyti, kad informacijos gaunate daug daugiau, nei surašote pažymoje. Tiesiog nusibosta rašyti.

    Dabar jums nereikia taip dirbti. Dabar daug paprasčiau. Įvedate informacijos fragmentą į duomenų bazę ir gaunate visą ir išsamią ataskaitą. Jums nereikia iš atskirų informacijos fragmentų surinkti paveikslą, jį jums iš karto duoda.

    Pakalbėkime apie tai, kas pasikeitė per kelerius pastaruosius metus.

    Prieš dešimtmetį naudojau „MAC“ kompiuterį. Dabar mes naudojame kompiuterius su keturiais, aštuoniais branduoliais. Greitis – neįsivaizduojamas, informacijos saugojimo apimtis – neapsakoma. Aukštosios technologijos padarė didelį progresinį šuolį.

    Smagu matyti mano amžiaus žmones, kurie sėdi pirmose eilėse. Kai man tenka vesti seminarus jauniems detektyvams, federaliniams agentams, tardytojams, kuriems dar tik 20 metų, jie galvoja, kad aš kalbu apie akmens amžių. Informacijos apdorojimo greitis ir saugojimo apimtys auga kiekvieną dieną. Jau dabar JAV Nacionalinio saugumo valdyba savo duomenų bazėse saugo 75 metų informaciją apie valstybės sienos kirtimus. Ši informacija niekada nebus išmesta ar ištrinta.

    Visa skaitmeninė informacija nuo jos atsiradimo patenka į duomenų bazes. Medicinos seselė į kompiuterį įveda jūsų ligos istoriją. Perkate elektroninius bilietus. Pervedate pinigus naudodamiesi elektronine bankininkyste. Visa, absoliučiai visa, informacija yra išsaugojama ir neištrinama.

    Mobilūs telefonai. Mes daug kalbėsime apie mobiliuosius telefonus. Mobilūs telefonai padarė esminius pasiketimus. Visi naudojasi mobiliaisiais telefonais. Neišsiskira su jais. Dauguma turi išmaniuosius telefonus. Jeigu jūs naudojatės šiais prietaisais, juos visur nešiojatės, tai aš apie jus žinau viską. Apie tai mes detaliai padiskutuosime.

    Mobilūs telefonai radikaliai pakeitė žaidimo taisykles. Tai tikrosios ir išsamios duomenų bazės – ryšiai, jų telefonų numeriai, elektroniniai adresai, įeinantys ir išeinantys skambučiai, SMS žinutės, pirkiniai ir t. t. Įvedu jūsų telefono numerį ir gaunu visus jūsų elektroninio pašto adresus. Tai negirdėta. Prieš metus apie tokias galimybes tik pasvajoti galėjai. Įvedu jūsų elektroninį paštą ir gaunu jūsų vardą, pavardę, namų adresą, telefono numerį ir visą kitą.

    Trumpam nukrypsiu į šalį. Praėjusį kartą po mano prezentacijos daug diskutavome. Didžiam mano kolegos nusivylimui, mes sugadinome jo prezentaciją. Iš valandos laiko jam liko tik penkios minutės. Kad taip neatsitiktų šį kartą, nusprendėme skirti daugiau laiko diskusijai. Tuo labiau, kad jūs per tą laiką galėsite praktiškai pabandyti mūsų duomenų bazes ir įsitikinti, kaip jos veikia ir kokią naudą duoda.

    O taip! Paklausykite įdėmiai, ne kartą tai sakiau ir sakysiu, aš – už atvirumą. Aš didelis atvirumo šalininkas. Visiškai palaikau PI FOIA (aktas dėl laisvo personalinės (privačios) informacijos skleidimo). Aš neslepiu to, ką darau ir to nesigėdiju. Manau, kad pasaulį darau skaidresnį, geresnį ir patikimesnį. Esu įsitikinęs, kad jūs darote tą patį. Aš noriu, kad jūs žinotumėte ir suprastumėte, kaip mes dirbame.

    Grįžkime prie mūsų temos. Leiskite man papasakoti jums vieną juokingą atsitikimą. Jis vadinasi COMPSTAT (COMPuter STATistics). Vašingtone yra tinklalapis http://outsideindc.com/stumblesafely (Gerk saugiai). Jaunuolis išsitraukė dvejų metų kriminalinių įvykių statistiką, išsitraukė Vašingtono centre esančių restoranų ir barų sąrašą. Gautus duomenis sujungė. Darbas truko kelias valandas. Internete atsirado naujas tinklalapis „Gerk saugiai“. Pasirenkate barą ir matote, kiek vagysčių, apiplėšimų ir kitų kriminalinių įvykių šalia jo įvyko. Tokiu būdu galite išsirinkti saugiausią barą ir saugiai linksmintis.

    Asmeniškai man – tai juokingas, tačiau reikalingas tinklalapis. Įdomu tai, kad prieš dešimt metų, ar penkis, toks darbas būtų užėmęs labai daug laiko, pinigų. Tokį darbą galėjo atlikti tik puikūs tos srities specialistai. Dabar tai gali padaryti bet kas.

    Galimybės sekti

    Kas dar pasikeitė? GPS ir galimybės sekti. Jūsų telefonas kartu su jumis yra 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Tai leidžia man nustatyti jūsų buvimo vietą. Mes grįšime prie šio klausimo.

    GPS, „Skyhook“. Žmonės su išmaniaisiais telefonais, kur yra GPS, „Google“ darbuotojai, su specialiais automobiliais, važinėjantys beveik po visą pasaulį, fiksuoja ir registruoja visas WI-FI koordinates.

    Naujos paieškos galimybės – pridedant pinigų pervedimus, kalbos atpažinimą, teksto atpažinimą (nauja technologija, kuri net mane patį baugina) ir intelektualios vaizdo kameros, kurios atpažina skaičius, raides ir veidus – pakeitė žaidimo taisykles.

    Dar vienas dalykas: reklama, privesta prie absurdo. Štai dėl ko viskas yra daroma. Tai ne Didysis Brolis jus seka ir siekia viską žinoti, tai – reklamos vyrukai. Viskas yra daroma dėl pinigų. Tai – ne siekis jus įžeisti, sužlugdyti ar kaip nors kitaip jums pakenkti. Tai – kapitalizmo variklis. Jie nori ką nors jums parduoti. Jie nori apie jus žinoti viską, kad geriau jus suprastų ir įtikintų pirkti. Tai nėra kvailas siekis. Jie tiesiog nori parduoti produktą. Jie nori žinoti, kokias programas žiūrite, kuo domėtės, tam, kad galėtų atkreipti jūsų dėmesį. Jie nori matyti taip, kaip matote jūs. Jie nori mąstyti taip, kaip mąstote jūs. Jie nori įlįsti į jūsų sielą. Jie nori jus valdyti.

    Niekas nieko nepamiršta

    Svarbiausia, kad dabar niekas nėra ištrinama ir užmirštama. Viskas, ką jūs esate padaręs, kiekviena kvaila nuotrauka, kiekvienas komentaras, kiekviena SMS žinutė bus išsaugoti amžinai. Amžiams!

    Visa ši informacija yra išsaugojama. Ir ne tik išsaugojama, bet „surišama“, „sujungiama“ su jūsų asmenybe. Netikite, vėliau prieikite prie mano stalo ir aš jums parodysiu.


    Šnipinėjimu užsiima ne tik valstybės. Visi žino apie Archive.org ir apie „waybackmachine“, ir apie „cash Google“, ir apie visų siekį viską išsaugoti. Jie tai daro dėl to, kad nežino, ko jiems prireiks po metų ar dvejų. Surinkti ir saugoti duomenis šiais laikais nereikia nei daug laiko, nei pinigų, nei pastangų. Visą darbą atlieka kompiuterinės programos.

    Patikėkite manimi. Mano pasaulyje visa informacija yra saugoma amžinai. Jūs duodate savo draudimo ar paso numerį. Pagal jį galiu nustatyti, kur ir su kuo jūs gyvenote 42 metus. Jūs duodate man mobiliojo telefono numerį, pagal jį nustatau, kas ir kiek žmonių anksčiau juo naudojosi.

    Man to reikia. Man reikia turėti visą informaciją. Todėl, kad, kai pradedu tirti kokią nors bylą, aš noriu žinoti, kas prieš dvidešimt metų naudojosi šiuo telefono numeriu. Aš noriu žinoti, kas prieš trisdešimt metų gyveno šiame bute. Tai naudinga ir tai kainuoja pinigus. Man šios informacijos reikia. Aš noriu ją turėti. Ji padeda man dirbti. Galiu ją parduoti kitiems detektyvams, galiu parduoti teisėsaugos struktūroms. Kodėl turėčiau viską išmesti?

    JAV vyriausybė tik visai neseniai suvokė, kad reikia saugoti asmenų duomenis. Ji pradėjo atakuoti visas institucijas, organizacijas ir privačias kompanijas užklausimais. Pavyzdžiui, Archive.org jie užprašė suteikti visą informaciją apie konkrečius asmenis.

    „Visi jūsų nusižengimai vėliau ar anksčiau bus ištraukti į dienos šviesą“ (apie „Facebooką“). Nieko paslėpti nepavyks.

    Pagaliau didžiausias pasikeitimas

    Pagrindinis šio pranešimo tikslas: DAUGIAU NE KONFIDENCIALUMUI, DAUGIAU NE GĖDAI, DAUGIAU NE POREIKIUI, DAUGIAU NE ANONIMIŠKUMUI. Žmonės, kurie sėdi šioje salėje, žmonės, kurie gyvena šioje planetoje, visą informaciją apie save deda į internetą. Jūs paviešinate savo vardą, adresą, telefono numerį, kokią mokyklą lankėtę, kur dirbote ir dirbate, kas yra jūsų draugai, kokios esate orientacijos, kokie pomėgiai, kokiomis problemomis gyvenate, ką darėte vakar ar prieš savaitę ir t. t.

    Kuo apskritai jūs galvojate arba kodėl esate idiotai?

    Kaip pagalvoju, galva pradeda suktis, apima paranoja ir tampu šizofreniku. Dauguma jūsų sėdinčių salėje esate mano draugai, kiti – kolegos. Todėl noriu jums pasakyti kaip draugams: „Kuo apskritai jūs galvojate?“

    Iš kitos pusės, kaip detektyvas turiu jums pasakyti: „Ačiū!“. Jūs – nuostabūs. Tikrai esu jums dėkingas. Jūs taip palengvinate mano darbą, kad namuose antrą valandą nakties, su naktiniais galiu sėdėti prie kompiuterio ir studijuoti jus: kur gyvenote, kokių problemų turėjote, peržiūrėti jūsų nuotraukas, draugus, jūsų meilužę, sužinoti, koks jūsų žmonos vardas t. t. Tikrai, esu be galo dėkingas. Tačiau jūs esate idiotai. Sustokite pagaliau.

    Pavyzdys iš gyvenimo. Visada jį papasakoju, kai kalbu šia tema. Yra toks jaunuolis. Beje, jeigu jūs peržiūrėtumėte mūsų konferencijų vaido įrašus, tai pamatytumėte, kad laiką aplenkiame. Mes kalbame apie problemas, kurių dar visuomenė nežino ir nesuvokė. Mes kalbėjome apie „Twitterį“ prieš ketverius metus. Dabar „Twitteris“ yra saugomas Kongreso bibliotekoje. Kiekvieną tvitą atidavė Kongreso bibliotekai. Jūs galvojate, kad jūsų pranešimai prapuolė? Galiu užtikrinti, kad ne.

    Kai tiriu baudžiamąjį nusikaltimą, tai visada paprašau Kongreso bibliotekos duoti visus jūsų tvitus. Kiekvienas tvitas, kurį jūs kažkada padarėte, yra išsaugotas ir atsidurs ant mano stalo. Jūs tik įsiklausykite, visa tai, ką paskelbėt internete – tvitus, tinklaraščius, SMS žinutes, tinklalapius, straipsnius, kuriuos parašėte, komentarus, nors juos ir ištrynėte – niekur nedingsta ir yra saugomi amžinai. Jūs nieko negalite su tuo padaryti. Tai nepriklauso nuo jūsų. Tai jau ne jūsų nuosavybė. Kai tik paskelbiate informaciją, taip iš karto sistema ją pasisavina, indeksuoja, sugrupuoja ir pririša prie jūsų asmenybės. Ir visa tai aš ir bet kuris kitas detektyvas gali gauti.


    Jei nenorite, kad jūsų kūrinį kas nors skaitytų po metų ar dvejų, nedėkite į internetą. Niekada.

    Atidžiau pažiūrėkite į šį keistuolį. Valgau picą. Einu į darbą. Žiūriu televizorių. Tvarkau kambarius. Visa jo veikla, valanda po valandos yra aprašyta ir paviešinta. Mano mama nenorėtų tiek žinoti apie mane. Vieninteliai žmonės, kuriems ši informacija reikalinga ir naudinga yra tie, kurie sėdi Niujorko FTB biure.

    Juk teisybę sakau. Tai dabar masiškai vyksta. Viskas, ką darėte, pirkote valgyti, žiūrėjote filmą, baigėte žiūrėti filmą, susitikote Fredą, pasiskolinote grilį ir t. t. Klausykite, jeigu aš jus tirsiu ir man reikės sužinoti, ką jūs darėte konkrečią dieną prieš kelis mėnesius, tai esu be galo jums dėkingas už pagalbą.

    Beje, jūs juk negalite pamatyti ateities, nežinote, kas bus už kelių valandų. Jūs nežinote, ar jūsų tvitai ar kitos žinutės internete neatsisuks prieš jus bloguoju ir stipriai jums pakenks. Juk nežinote, kas atsitiks už kelių valandų. Jūs rašote ir siunčiate žinutes, o jos ten pasilieka amžinai. Tarp kitko, yra žmonių, kurie užsiima nuolatiniu „Twitterio“ monitoringu.

    Baimės dėl „Twitterio“

    Norite papasakosiu, kas jie tokie yra? Tai – marketologai, tai – detektyvai, tai – teisėsaugos struktūrų darbuotojai. Aš vienas iš jų. Man priklauso Peoplefinder.net. Aš išsaugoju kiekvieną MySpace.com puslapį, kiekvieną „Facebooko“, kiekvieną „Twitterio“. Dėl visa ko, o gal prireiks. Jūs užsimanysite ištrinti, tačiau to padaryti negalėsite.

    Štai „Twitterio“ turinys. Galvojate, kad ten yra tik jūsų žinutės? Klystate, ten yra jūsų IP adresas, buvimo vieta, kaip dažnai ir kada naudojatės „Twitteriu“.

    Pakalbėkime dar truputį apie „Twitterį“. Visos žinutės yra saugamos Kongreso bibliotekoje. Jos yra viešos ir visiems prieinamos. „Twitteris“ artimai bendradarbiauja su „Facebooku“. Vienas didelis kėsintojas į asmens privatų gyvenimą susijungė su kitu dideliu kėsintoju ir sudarė vieną bendrą, gigantišką kėsintojų programą į privatų asmenų gyvenimą, kuris niekada neišnyks iš atminties ir bet kada, esant reikalui, bus atstatytas.

    Kiekvienas spustelėjimas „Twitteryje“ atsiranda „Facebooko“ puslapyje. Tai nėra naujiena, tačiau noriu, kad jūs apie tai susimąstytumėte.

    „Mikrofokusing Twitter“. Yra toks resursas, pavadintas 140proof.com. Jūs susisiekiate su jais ir sakote: „Noriu parduoti prekes pagyvenusiems žmonėms, kinams, kurių vardas yra XIAO“. Jie pasižiūri į duomenų bazę ir jums atsako: yra virš 500 jūsų reikalavimus atitinkančių žmonių. Jie tai gali padaryti todėl, kad jie daro tą patį, ką aš darau, ką daro slaptosios tarnybos. Jie pasisavina „Twitterio“ duomenis ir juos saugoja.

    Šiuos duomenis už pinigus gali įsigyti bet kas. Pinigus perves pasinaudodami „Paypal“ paslaugomis. Jūs niekada nesužinosite, kas ir kodėl apie jus rinko duomenis.

    Dar vienas kvailas pavyzdys. Yra toks vyrukas Hasan Elahi. Susidūriau su juo 2008 m. Hasan Elahi domėjosi FTB. Jie jį sekė. Jie įtarė, kad jis yra arba pats teroristas, arba susijęs su teroristais, arba žino ką nors apie teroristus, arba dar kas nors. Jis labai bijojo. Jis galvojo, kad jį areštuos ir išsiųs į Guantanamo kalėjimą. Jis niekaip negalėjo įrodyti, kad nėra teroristas.


    Jis sukūrė tinklalapį Trackingtransience.net. Kiekvieną valandą nufotografuodavo save, pasirašydavo ir nuotrauką su komentaru, kur yra ir ką veikia paskelbdavo savo svetainėje. Visas jo gyvenimas atsidūrė internete. FTB atsikabino nuo jo supratę, kad nieko gero nepeš ir kad žmogus nėra teroristas. Pavyzdžiui, aš to nebūčiau sugalvojęs.

    Tai, kad jūs kiekvieną valandą rašote į „Twitterį“, atnaujinate „Facebooką“, siunčiate SMS žinutes nieko nestebina. Atvirkščiai, toks elgesys tapo norma ir yra priimtinas visiems.

    Jeigu jums neužtenka „Twitterio“, galite pasinaudoti „Utterz“ arba „Qik“. Ten galėsite paskelbti nuotraukas, vaizdo įrašus, kuriuos tiesioginiame eteryje galės žiūrėti kas tik panorės. Jūs galite savo gyvenimą paversti atviru, visiems matomu. Ir tai yra normalu. Štai kokie dideli ir sukrečiantys pasikeitimai įvyko.

    Jeigu jūs kvailys – taip jums ir reikia

    Anonimiškumo visiškai nebeliko. Dar vienas absurdiškas pavyzdys. Ten užrašyta WTF („What The Fuck“), aš taip galvoju. Koks idiotas naudosis „Blippy“ programa? Mažai kas apie ją girdėjo. Tai yra naujiena. Žinote, pasirodo, kad milijonai žmonių ja naudojasi. Per šią programą jie vieni kitiems pasakoja apie savo pirkinius. Jūs protą praradote! Kam reikia visiems žmonėms, visam pasauliui pasakoti apie savo pajamas, apie išlaidas, apie pirkinius ir kiek jiems išleidote? Tačiau žmonės pasakoja ir pasakoja smulkiai.

    Žodžiu, jūs supratote. Beje, pirmus du mėnesius darbo „Blippy“ komanda nesuprato, kad juos visiškai, paslapčia skenuoja „Google“. Visa informacija su jūsų vardais, pirkiniais, pajamomis, išlaidomis ir kreditinėmis kortelėmis atsidūrė internete ir visiems prieinama.

    Jeigu esate toks kvailys ir dedate apie save visą informaciją internete, tai jūs to užsitarnavote. Ir nesvarbu, kad atsitiktinai, sąmoningai ar ne, nukentėsite ar nuo banditų, ar nuo oponentų ar nuo teisėsaugos. Tai bus jūsų pasirinkimas.

    Tai labai svarbu suprasti. Kadangi toliau mes kalbėsime apie grupinį mąstymą, socialinį marketingą, kurio esmė yra ta, kad jums patinka tos prekės, kurios patinka jūsų draugams ir kaip balsuojate jūs, taip balsuoja jūsų draugai. Jūs esate jūsų draugai. Būtent todėl „Facebooko“ vertė yra tokia didelė.

    Dar vienas resursas – „Swipely“. Nepatinka man toks pavadinimas. Tačiau „Blippy“ ir „Swipely“ yra naujienos. Šios programos esmė yra tame, kad jeigu jums jūsų gyvenime kas nors įvyko, nesvarbu, ar blogas dalykas ar geras, jūs apie tai rašote internete. Jūs ieškote kitų žmonių užtarimo, paguodos. Su kai kuriais iš jūsų esu vienmetis ir, tikriausiai, jūs prisimenate filosofijos kursą universitete. Tada sakydavo: „Medis nukrito miške. Niekas negirdėjo, kaip jis krito. Tai gal jis nenukrito?“ Tas prakeiktas medis nukrito, tikrai nukrito. Tačiau čia irgi viskas pasikeitė. Dabar jeigu taves nėra internete, tai tu neegzistuoji. Jeigu internete nėra apie tai parašyta, tai, vadinasi, to iš vis nėra ir nebuvo.

    Štai kas mane sukrėtė ir suteikė man gerą pavyzdį. Tai Sadamo Huseino mirties bausmės vykdymas. Kas matė šį vaizdo įrašą? Na, maždaug apie 45 proc. auditorijos. Nežiūrint į tai, kad man patinka šitas filmas ir aš galiu jį žiūrėti dvidešimt kartų per dieną, tačiau jūs turite suprasti, ką visa tai reiškia. Juk kažkas tai nufilmavo telefono kamera ir paskelbė internete.

    Viskas, kas vyksta aplinkui, yra fotografuojama ir filmuojama. Vėliau skelbiama internete ir diskutuojama. Draugai vertina draugus. Juokiasi vieni iš kitų: „Ar žinote, Bobas vakar taip prisigėrė, kad viską aplinkui apvėmė...“.

    Patikėkite, aš žinau, kas toks Bobas yra ir kas yra jo draugai, giminės. Jeigu po kelių mėnesių tirsiu jo padarytą autoavariją, tai tikrai pasinaudosiu internete esančia informacija, kad Bobas mėgsta girtuokliauti. Tai gal ir šį kartą jis vairavo girtas? Teisėjui mano versija patiks.


    Tiesa, tai tikras įvykis. Vyrukas ir jo draugai, kaip ir visi kiti, naudojosi internetu. Jie gana dažnai aptardavo girto vyruko nuotykius. Po kelių mėnesių Teksase įvyko autoavarija. Vyrukas išvažiavo į priešingą eismo juostą ir partrenkė žmogų, kuris ligoninėje mirė. Ligoninėje vyrukui nepadarė kraujo tyrimo dėl alkoholio. Jis visiems aiškino, kad serga, pasijuto blogai ir todėl nieko neprisimena. Nežino, kaip atsidūrė priešingoje kelio pusėje. Mes radome vyruko ir jo pažįstamų nuotraukas ir diskusijas. Jo draugai, kalbėdami tarpusavyje, išsidavė, kad vyrukas yra alkoholikas ir kad tą dieną jis gėrė tokiam ir tokiam bare. Teisėjas vyruką už žmogžudystę nusiuntė 8 metams į kalėjimą. Aš didžiuojuosi šiuo darbu.

    Ką aš galiu matyti kompiuterio ekrane?

    Dabar pakalbėkime apie informacijos šaltinius. „MySpace“ paskelbia didelį kiekį informacijos. Žinau, kad beveik kiekvienas iš jūsų turite savo puslapius „MySpace“. Taip pat žinau, kad visiems jums yra gėda prisipažinti, kad tokį puslapį turite. Tačiau pakalbėkime apie „MySpace“.

    Vardas, gimimo data, miestas, mokyklos, darbo vieta. Muzika, kuri daug ką gali pasakyti apie asmenybę. Kokias skaitote knygas, taip pat gali daug ką pasakyti apie jus. Jūsų draugai pasako man beveik viską, ko man reikia. Kur jūs gyvenate, koks jūsų pomėgis, jūsų vaikai, tėvai, seserys ir broliai, giminystės ryšiai ir nuotraukos, nuotraukos, nuotraukos. Tai yra esminiai dalykai detektyvui. Kitas esminis dalykas yra jūsų gyvenamoji vieta. Apie tai pakalbėsime dabar.

    Politinis požiūris. Žinote, mūsų jaunystėje blogu tonu buvo laikoma kalbėti, už kokią politinę partiją balsavai, arba kokios tautybės esi, arba kokiai seksualinei orientacijai save priskiri.

    Finansinė informacija. „Mane ką tik paaukštino. Dabar gausiu 75 000 JAV dolerių atlyginimą per metus.“ „Klausykite, brangieji, šiandien gavau premiją. Net 25 tūkstančius dolerių.“ Jeigu mano užduotis bus išreikalauti iš jūsų baudą, tai didelis jums dėkui. Informacija – internete

    Konfliktinės situacijos ir taip toliau. Štai keletas pavyzdžių. „Aš didelė storašiknė kalė ir aš mėgstu čiu...ti“. Reali situacija. Taip tikrai buvo. Nekreipiau dėmesio, nors pagal įstatymą galėjau ją patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes jai tuo metu buvo 17 metų. Nenoriu vaikams gadinti gyvenimo. Juokingiausia yra tai, kad jos ieškojo du vyrukai, kurie viešai prisipažino meilę. Tikriausiai taip ir yra.

    O štai „misteris 420“ ( marihuana). Kas ten ant stalo guli? Kokia ten žalia žolė? O žiūri į ekraną ir rūko marihuaną. Štai visi nusikaltimai jums kaip ant delno. Yra žinomas adresas, vardas ir užfiksuotas nusikaltimas. Didelis ačiū.

    Pagaliau mano įdomiausia istorija. Puiki, nuostabi mergaitė, apie 1,82 m. ūgio, viešai skelbia, kad „Žydai organizavo rugsėjo 11 d. teroristinį aktą.“ Patikėkite, jeigu tai būtume padarę mes, tai būtume pasirinkę geresnius taikinius. Štai jos vardas... Dėkui jos seserims ir broliams! Vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, darbo vieta, draugai... viską žinau apie šią neonacistę.

    Štai dar keli dalykai: kokainas ir prostitucija. Jeigu norėsiu pasamdyti šį vyruką dirbti į savo kompaniją, tai jo puslapis tikrai jam nepadės.

    Dar vienas pavyzdėlis. Graži, jauna mergaitė, nors per jauna man. Šiam puslapiui jau ketveri metai. Beje, ji paaugo ir subrendo. Dabar jau tikrai tiktų. Jai – 25-eri. Štai jos vardas. Štai užfiksuota medžiaga, kaip ji vartoja narkotikus. Štai apie tai kalba jos draugai ir kolegos. Ji – narkomanė. Ji – biseksualė. Štai jums vardas, miestas, gatvė. Dirba bendrovėje vadybininke. Atsakinga už picų išvežiojimą. Viskas. Jei norite jaunos, gražios narkomanės ir dar biseksualios merginos, prašau, imkite.

    Štai reali istorija. Mane pakvietė paskaityti paskaitos apie informacinį saugumą Kalifornijos politechnikumo vadovai. Konferencijos organizatorius man pasakė, kad mano pranešimai yra per daug teoriniai. Paprašė, kad pasakyčiau ką nors konkretesnio apie jų universitetą. Kas man beliko? Pasėdėjau prie kompiuterio ir iš MySpace susirinkau informaciją. Radau grupę draugų, kurie vadinosi Cal Poly Pomona Stonahs. Visi jie rūkė žolę, apie tai diskutavo. Jie rūkė prieš paskaitas, po paskaitų. Jie nurodė, pas ką perka žolę, kur ją rūko. Pranešimo metu šį atvejį papsakojau kaip pavyzdį. Nepraėjo nė kelios valandos, kaip visi MySpace grupės dalyviai buvo areštuoti dėl narkotikų laikymo ir platinimo.


    Dabar apie rimtus dalykus. Žmonės internete talpina juos skaudinančią informaciją. Jie skundžiasi. Jiems sunku. Tai nėra suprantama, bet taip dabar yra priimta. Paauglė viešai skundžiasi apie tai,kad ją šeimoje prievartauja patėvis, kad ji buvo pastojusi, kad pasidarė abortą. Visą informaciją ji paviešina. Skaudu skaityti. Tačiau tai šiuolaikiniame pasaulyje yra norma.

    Kitas MySpace puslapis pasakoja apie tai, kaip moteris tapo prostitute, kaip ji sumušė savo varžovę iki sąmonės netekimo. Tai - tikras puslapis. Tikras aprašytas gyvenimas. Nemanau, kad ši moteris norėtų, kad aš paskelbčiau jos tikruosius duomenis. Ji, greičiausiai, tai supranta, tačiau vis vien pasakoja apie save.

    Štai dar vienas pavyzdys. Vaikinas MySpace tinklalapyje aiškino, kad jis ruošiasi nužudyti JAV prezidentą Obamą. Galėjai skaityti jo mintis. Susipažinti su video, kurias jis laikė pas save ir viešino. Tai buvo video apie ku-kluks- klano veiklą. Vėliau jį areštavo, nes jis tikrai su savo draugu bandė organizuoti prezidento Obamos nužudymą.

    šaltinis: http://www.alfa.lt

Atsakyti į Temą

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 1 ir 0 svečių