LDK-Karalystės Atkuriamoji Taryba atnaujina savo veiklą

Atviri Piliečių (pilies gynėjų) projektai, diskusijos.
Siūlykite, dalyvaukite, juk jūs piliečiai!
Žinutė
Autorius
Vartotojo avataras
cheopsas
administratorius
Pranešimai: 30
Užsiregistravo: 09 Gru 2009, 20:59

LDK-Karalystės Atkuriamoji Taryba atnaujina savo veiklą

#1 Neperskaitytas pranešimas cheopsas » 29 Kov 2012, 19:55

  • Visuomenei pristatytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės-Karalystės
    Atkuriamosios Tarybos veiklos atnaujinimo pradininkų kreipimasis į Lietuvos,
    Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kitų valstybių žmones.


    Paveikslėlis
    LDK-Karalystės Atkuriamoji Taryba atnaujina savo veiklą. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

    Kovo 25-ąją vykusiame posėdyje atnaujinta LDK-Karalystės konferencija nutarė kreiptis į Lietuvos,
    Latvijos, Estijos, Švedijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos, Rusijos ir kitų valstybių žmones, pranešdama,
    kad atnaujinama LDK-Karalystės Atkuriamosios Tarybos veikla.

    "Remdamiesi 1905, 1917 ir 1918 metų Vilniaus Seimo, Konferencijos ir Tarybos nutarimais įsteigiame
    Vykdomąją Tarybą (Organizacinį Komitetą) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės-Karalystės įgyvendinimui
    (...). Įgyvendinimas vykdomas remiantis "Visuomenės ir Valstybės pagrindu", kuris nuolat tobulinamas",
    - trumpoje spaudos konferencijoje pareiškimą citavo vienas iš Tarybos veiklos atnaujinimo pradininkų
    - Aivaras Lileika.

    Jis visus, gyvenančius istorinėse LDK žemėse, kvietė atvykti į rugsėjo mėnesį Lenkijoje vyksiantį
    LDK-Karalystės Tarybos narių atnaujinimo susirinkimą.

    Pareiškimą pasirašė ir kiti LDK-Karalystės Atkuriamosios Tarybos veiklos atnaujinimo pradininkai:
    Petras Cidzikas, Milvydas Juškauskas, Vincentas Sakas, Dalė Petraitienė, Valentinas Grumbinas,
    Vaidas Lekštutis, Violeta Sirvydytė, Aidas Birgėla, Vaidenis Čapskis, Algimantas Sakalauskas,
    Vladas Motieka, Artūras Gotautas, Eglė Žaltauskienė, Vytautas Žaltauskas, Vaidas Želvys
    ir Giedrius Litvinas.
šaltinis: Respublika

Vartotojo avataras
cheopsas
administratorius
Pranešimai: 30
Užsiregistravo: 09 Gru 2009, 20:59

Re: Raginimai atkurti LDK: pokštas ar istorijos išniekinimas?

#2 Neperskaitytas pranešimas cheopsas » 29 Kov 2012, 20:02

  • Artūras Jančys 2012-03-28 14:52

    Naujienų agentūros ELTA salėje trečiadienį paskelbtas kreipimasis į Lietuvos, Latvijos,
    Estijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kitų valstybių žmones, raginantis atkurti
    Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę-Karalystę. Pareiškimą pasirašė mįslinga organizacija,
    pasivadinusi LDK Atkuriamosios Tarybos veiklos atnaujinimo pradininkais.
    Jos branduolį sudaro verslininkas Milvydas Juškauskas, save
    Londono Metropoliteno universiteto lektoriumi vadinantis Aivaras Lileika ir lektorė Dalė Petraitienė.
    Išrėžę pompastišką pareiškimą apie LDK veiklos atnaujinimą, iš tiesų primenantį artėjančios
    balandžio 1-sios pokštą, trijulė išdidžiai atsisakė daugiau komentuoti šia tema.
    Lietuvos istorikai būgštauja, kad skambiu vardu pasivadinusi kompanija kompromituoja
    pačią LDK idėją ir net gali sukelti tarptautinį skandalą.

    Paveikslėlis
    M. Juškauskas (karėje) ir A. Lileika paskelbė raginimą atkurti LDK. D. Umbrasas.

    „Visus gyvenančius istorinėse LDK žemėse kviečiame atvykti į Lietuvos Didžiosios Karalystės Tarybos
    narių atnaujinimo susirinkimą, įvyksiantį 2012 m. rugsėjo 22 d. Ožkiniuose, Šilainėje greta
    Punsko miestelio Lenkijoje“, – sakoma trečiadienį paskelbtame „LDK Atkuriamosios tarybos“ pareiškime,
    kurį pasirašė 17 narių, tarp jų – buvęs didisentas Petras Cidzikas.

    Žymūs istorikai Alfredas Bumblauskas ir Alvydas Nikžentaitis iniciatyvą atkurti LDK vertina nevienareikšmiškai.
    Jų nuomone, skatinti tyrinėti LDK istoriją, ugdyti patriotinius jausmus yra teigiamas dalykas, tačiau mokslininkas
    pabrėžė, jog tikroji LDK labai skiriasi nuo jos tautinės romantikos šydu apgaubto įvaizdžio.

    „LDK nebuvo tautinė valstybė, lietuvių kalba net nebuvo valstybinė rašto kalba, aukštuomenė,
    miestiečiai net buityje ilgainiui ėmė vartoti lenkų kalbą. LDK gyventojai buvo ne tauta ir ne tautų katilas,
    o tautinių valstybių lopšys“, – pabrėžė A. Bumblauskas.

    Istorikas pripažino, kad dvi LDK atkūrimo iniciatorių pavardės, M. Juškausko ir A. Lileikos, jam sukėlė įtarimų,
    kad raginimai atkurti LDK tėra tariamų intelektualų kvailiojimai, galintys pakenkti ir LDK įvaizdžiui, ir lietuvių
    santykiams su kaimyninėmis tautomis.

    „M. Juškauską ir A. Lileiką mano studentai yra aprašę vadinamojoje Kvailysčių enciklopedijoje.
    Jų skelbiamos teorijos apie Sarmatiją, tariamą Europos kultūros ir valstybingumo lopšį, neturi
    nieko bendro su istorijos mokslu. Tai diletantų paikiojimai“, – griežtai kalbėjo A. Bumblauskas.

    Įvairiose auditorijose „alternatyvios Lietuvos istorijos“ tema paskaitas skaitantys M. Juškauskas ir A. Lileika
    remiasi Amerikos lietuvio Česlovo Gedgaudo knyga „Mūsų praeities beieškant“, kurį labiau apsiskaitę akademinės
    istorijos kritikai vadina kliedesiais.

    Istorikas A. Nikžentaitis teigė, jog su LDK idėja reikia elgtis labai atsargiai: „Jeigu LDK veiklos atnaujinimas
    suprantamas kaip raginimas dabar stiprinti regioninį bendradarbiavimą tarp praeityje LDK sudariusių tautų,
    tai sveikintinas dalykas. Bet jei pabrėžiama, kad reikia atkurti Lietuvą nuo Baltijos iki Juodosios jūros, tai yra
    lietuviškojo nacionalizmo apraiška.“

    Istorikai neatmetė grėsmės, kad raginimus atkurti LDK kai kurie visuomenės sluoksniai Rusijoje, Baltarusijoje
    ar Lenkijoje gali suprasti kaip Lietuvos teritorines pretenzijas kaimyninėms valstybėms.
šaltinis: LRytas

Vartotojo avataras
lietuvis
..
..
Pranešimai: 46
Užsiregistravo: 13 Gru 2009, 15:47

Re: Nuteistas Milvydas Juškauskas, apšaudęs keturračiu važi....

#3 Neperskaitytas pranešimas lietuvis » 29 Kov 2012, 20:25

Nuteistas Milvydas Juškauskas, apšaudęs keturračiu važinėjusį tėvą su sūnumi, nuosprendis – laisvės apribojimas metams
Publikuota: 2012 sausio 30d. 19.10 / Autorius: Saulius Chadasevičius / 15min.l

Paveikslėlis
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr. / Milvydas Juškauskas

Legendinis policijos pareigūnų auklėtojas Milvydas Juškauskas baudžiamojoje byloje pripažintas kaltu
dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš neatsargumo ir viešosios tvarkos pažeidimo,
o dėl savavaldžiavimo – išteisintas
.

Enciklopedinėmis teisės aktų žiniomis ir aštriu liežuviu pagarsėjęs vilnietis Milvydas Juškauskas, teismų vertinimu, nevengia spręsti konfliktinių situacijų ir brutaliais jėgos metodais.

Garsusis policininkų auklėtojas jau įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl išpuolio su ginklu prieš tėvą su mažamečiu sūnumi, po Vilniaus rajono apylinkes važinėjusius keturračiu motociklu. M.Juškausko šūviai į atvažiuojančio motociklo pusę ir žemę, bylos duomenimis, taip išgąsdino vaiką, kad jam ilgam sutriko psichika.

M.Juškauskas teisme aiškino bijojęs būti suvažinėtas, todėl paprasčiausiai gynėsi.

Prokurorai M.Juškauską kaltino pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius: „Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo“, „Viešosios tvarkos pažeidimas“ bei „Savavaldžiavimas“.

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Vilniaus rajono apylinkės teismas. Ten M.Juškauskas pripažintas kaltu tik dėl vaiko sveikatos sutrikdymo.

Nuosprendžiu neliko patenkintas nei nuteistasis, prašęs jį išteisinti, nei prokurorai, norėję nubausti M.Juškauską dar ir už viešosios tvarkos pažeidimą bei savavaldžiavimą.

Apeliacinius skundus išnagrinėjęs aukštesnės instancijos Vilniaus apygardos teismas M.Juškausko pretenzijas motyvuotai atmetė, o prokuratūros atstovų skundą tenkino iš dalies – pripažino vyrą kaltu ir dėl viešosios tvarkos pažeidimo, bet ne savavaldžiavimo.

Pyškino iš kovinio pistoleto

Paveikslėlis

M.Juškauskas nuteistas už tai, kad dar 2007-07-02, apie 21.30 val., būdamas viešoje vietoje, Tuščialaukių kaime (Vilniaus raj., Nemenčinės sen.) esančiame miško masyve, iššaudamas į atvažiuojančio keturračio motociklo pusę du kartus, šaudydamas į žemę, sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam psichikos sutrikimą – potrauminį stresą, trukusį ilgiau kaip 10 dienų, prilyginamą nesunkiam sveikatos sutrikdymui ir tokiu būdu dėl neatsargumo susargdino vos 11 metų berniuką.

Bylos duomenimis, keturratį vairavusiam Ž. važiuojant miško keliu, M.Juškauskas maždaug iš 20–30 metrų atstumo pyškino iš šaunamojo kovinio ginklo – 9 mm kalibro „Browning CZ-83“ modelio pusiau automatinio pistoleto, kurį laikyti (ir nešioti) turėjo leidimą.

M.Juškauskas buvo kaltinamas ir tuo, kad laikydamas dešinėje rankoje šaunamąjį ginklą ir iš miško masyvo atbėgdamas į viešą vietą – Gėlos ežero šiaurinį paplūdimį, įžūliais ir vandališkais veiksmais, tyčia mojuodamas rankoje laikomu ginklu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė paplūdimyje prie Gėlos ežero poilsiavusių trijų suaugusiųjų su vaiku rimtį bei tvarką, dėl ko visa kompanija, jausdama realų pavojų savo gyvybei ir sveikatai, pasišalino iš poilsiavietės.

Prokuroras siekė bausti griežčiau

Prokuroras apeliaciniu skundu prašė nuosprendį dalyje dėl M.Juškausko išteisinimo dėl tvarkos pažeidimo ir savavaldžiavimo panaikinti ir, priėmus toje dalyje naują nuosprendį, kaltinamojo veikas, išdėstytas kaltinime pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (BK) 284 str. 1 d. ir 294 str. 2 d. vertinti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką.

Nuteistojo M.Juškausko gynėjas apeliaciniu skundu prašė panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jo ginamasis nuteistas pagal BK 139 str. 1d., ir bylą nutraukti dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties. Advokatas Vilniaus apygardos teisme nurodė, kad ankstesnis teisėjas neįvertino visų aplinkybių, o surinkti įrodymai neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad šūviai sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam sutrikimą – potrauminį stresą.

M.Juškausko gynyba teisme

Kategoriškai abiejų instancijų teismuose buvo nusiteikęs ir pats M.Juškauskas – prašė bylą nutraukti ir jį išteisinti.

Vyras kantriai aiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylą perduodant teismui buvo vadovaujamasi melagingais duomenimis, neteisingai surašyti procesiniai dokumentai.

M.Juškauskas teigė, kad teismas be pagrindo „Kawasaki KFX“ įvardijo keturračiu motociklu, nes toks savaeigis aparatas yra nepriskirtas jokiai Lietuvos Respublikoje tinkamų ir leistų naudoti transporto priemonių grupei, o nukentėjęs vyriškis net negali būti vadinamas jo vairuotoju, o tik naudotoju.

M.Juškauskui pikta, kad teismas neįvertino aplinkybių, kodėl pareigūnai nerinko duomenų apie būtinosios ginties aplinkybes gintis nuo Ž. neteisėtu vairavimu sukeltos grėsmės, netyrė įvykio vietos, kurioje buvo būtinosios ginties aplinkybių pėdsakų.

M.Juškauskas teigia, kad teismas be pagrindo „Kawasaki KFX“ įvardija keturračiu motociklu, nes tokia savaeigio aparato atitiktis nebuvo tirta ir jis yra nepriskirtas jokiai Lietuvos Respublikoje tinkamų ir leistų naudoti transporto priemonių grupei, o Ž. nebuvo transporto priemonės vairuotojas, tik naudotojas.

Priimant nuosprendį nebuvo akcentuojama, kad pagrindinė garsinio signalo iššovimu priežastis yra ta, kad Ž. viešame eisme neteisėtai naudojo minėtą transporto priemonę ir taip buvo sukeltas pavojus M.Juškausko gyvybei (būtinoji gintis) ir kad iššovimas atitinka Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas.

Nuosprendyje, anot nuteistojo, nepažymėta, kad nuo signalo pistoletu iššaunant pilnametis Ž. nesusirgo, o jaunesnis nei 16 metų asmuo negalėjo naudotis transporto priemone, o šioje situacijoje nebuvo įmanoma pastebėti, ar ant motociklo sėdi mažametis, tik tėvas žinojo, kad jo veiksmus mato vaikas.

Be to, anot M.Juškausko, teismas iškreiptai pasisakė dėl kaltinimų, byloje nėra jokios ekspertizės duomenų, kad neva būtent vien tik dėl iššovimo į žemę ar pistoleto pamatymo pravažiuojant būtų sutrikusi mažamečio psichika. Bylos aplinkybių visuma neginčytinai įrodo, kad Ž. be realios būtinosios grėsmės ir be būtinojo reikalingumo apsuko „Kawasaki“ ir vėl iš kitos pusės agresyviai važiavo prie jo – M.Juškausko. Negana to, savo sūnaus akivaizdoje vyriškis bandė atimti ir paskiausiai atėmė iš M.Juškausko pistoletą.

Teismas nepagrįstai įvertino „Kawasaki“ važiuojančio Ž. kėsinimąsi nerealiu. Teismas neteisingai nurodė, kad buvo iššauta dėl akivaizdžiai daromų teisės pažeidimų vairuojant transporto priemonę, o ne dėl būtinosios ginties. Teismas nepagrįstai nustatė, kad neginčytinai nustatyta, jog dėl M.Juškausko veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta mažamečio sveikata.

M.Juškausko manymu, mažamečio sveikatą sutrikdė ne jo (M.Juškausko) veiksmai, kai jis du kartus iššovė į žemę, bet tos liepos dienos įvykių visuma.

Galiausiai, pasak M.Juškausko, jį nuteisęs teismas neaptarė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad aktyviais veiksmais buvo bandyta išvengti sunkesnių padarinių esant beviltiškoje situacijoje, veika padaryta dėl psichinės ir fizinės nukentėjusiųjų prievartos, jų elgesys turėjo provokuojančios įtakos, nukentėjusieji motociklu disponavo neturėdami teisės.

Ką apygardos teismas įvertino kitaip nei apylinkės?

Kaip minėta, Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas, Vilniaus apygardos teismo vertinimu, buvo tenkintinas iš dalies, o nuteistojo M.Juškausko ir jo gynėjo apeliaciniai skundai atmesti.

Kaip situaciją matė Apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidėjusi iš pirmininkavusios teisėjos Lauretos Ulbienės, teisėjų Teresėlės Kazlauskienės ir Ryšardo Skirtuno?

Byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, kad nuteistasis M.Juškauskas, matant kitiems asmenims, naudojo ginklą viešoje vietoje – paplūdimyje. Bet apylinkės teismas, padaręs išvadą, kad nuteistasis šaunamąjį ginklą panaudojo viešoje vietoje, neturėdamas tyčios kėsintis į visuomenės rimtį, jo veiksmų nusikalstamais nepripažino.

Kolegija, įvertinusi įrodymus dėl šios kaltinimo dalies, mano priešingai.

Paveikslėlis
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Asociatyvinė iliustracija: keturračiai motociklai, policijos pareigūnas.

Legendinis policijos pareigūnų auklėtojas Milvydas Juškauskas baudžiamojoje byloje pripažintas kaltu dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš neatsargumo ir viešosios tvarkos pažeidimo, o dėl savavaldžiavimo – išteisintas.

Enciklopedinėmis teisės aktų žiniomis ir aštriu liežuviu pagarsėjęs vilnietis Milvydas Juškauskas, teismų vertinimu, nevengia spręsti konfliktinių situacijų ir brutaliais jėgos metodais.

Garsusis policininkų auklėtojas jau įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl išpuolio su ginklu prieš tėvą su mažamečiu sūnumi, po Vilniaus rajono apylinkes važinėjusius keturračiu motociklu. M.Juškausko šūviai į atvažiuojančio motociklo pusę ir žemę, bylos duomenimis, taip išgąsdino vaiką, kad jam ilgam sutriko psichika.

M.Juškauskas teisme aiškino bijojęs būti suvažinėtas, todėl paprasčiausiai gynėsi.

Prokurorai M.Juškauską kaltino pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius: „Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo“, „Viešosios tvarkos pažeidimas“ bei „Savavaldžiavimas“.

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Vilniaus rajono apylinkės teismas. Ten M.Juškauskas pripažintas kaltu tik dėl vaiko sveikatos sutrikdymo.

Nuosprendžiu neliko patenkintas nei nuteistasis, prašęs jį išteisinti, nei prokurorai, norėję nubausti M.Juškauską dar ir už viešosios tvarkos pažeidimą bei savavaldžiavimą.

Apeliacinius skundus išnagrinėjęs aukštesnės instancijos Vilniaus apygardos teismas M.Juškausko pretenzijas motyvuotai atmetė, o prokuratūros atstovų skundą tenkino iš dalies – pripažino vyrą kaltu ir dėl viešosios tvarkos pažeidimo, bet ne savavaldžiavimo.

Dalies parodymų net neanalizavo

Nuosprendyje Apygardos teismo kolegija išsamiai pasisakė dėl nuteistojo M.Juškausko ir jo gynėjo apeliacinių skundų.

Paveikslėlis
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Milvydas Juškauskas


Teigiama, kad iš nuteistojo gynybinės versijos matyti, kad jis didžiausią dėmesį skiria nukentėjusiųjų, važiavusių keturračiu motociklu, veiksmų analizei, nurodydamas, kad neva jie neturėjo teisės važiuoti tokia transporto priemone (jos jis neįvardija kaip transporto priemonės) minėtu miško keliuku, taip pat nurodo, kad minėtu motociklu negalėjo būti vežamas kaip keleivis nukentėjusysis mažametis.

Tačiau kolegija neanalizavo M.Juškausko parodymų dėl paminėtų aplinkybių, jo pateiktų dokumentų šiuo klausimu, nes bylos įrodymais yra pagrįstai nustatyta, kad nukentėjusiųjų važiavimas keturračiu motociklu miško keliuku nėra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su pasekmėmis, kurių padarymas yra inkriminuotos nuteistajam.

Grėsmės M.Juškausko gyvybei nekėlė

Anot teisėjų trijulės, nuteistasis nepagrįstai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad jis iššovė du kartus jo pusėn važiuojančio motociklo link, veikdamas būtinosios ginties situacijoje, nes tokia būtinosios ginties situacija bylos įrodymais nenustatyta.

M.Juškauskas išbėgo su šaunamuoju ginklu rankoje į paplūdimį, kur buvo poilsiautojai, laikė ginklą atstatęs į nukentėjusįjį, grasino šausiąs, mojavo pistoletu į visas puses, nereagavo į kitų asmenų prašymus.

Iš nukentėjusiųjų parodymų, kuriuos jie davė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, matyti, jog jie, važiuodami keturračiu motociklu miško masyve juo einančiu keliu, jokios grėsmės nuteistojo M.Juškausko gyvybei ar sveikatai nekėlė, nes jo iki šaudymo pradžios ant kelio, kuriuo jie važiavo, nebuvo, šaudyti jis pradėjo išbėgęs iš miško į keliuką.

Nuteistasis savo parodymuose tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, neigdamas savo kaltę, aiškino, kad jam grėsė realus pavojus, nes jam bėgant miško masyvu einančiu keliu, nukentėjusysis Ž. važiavo motociklu tiesiai į jį, dėl ko jis, perspėdamas jį, šovė du kartus savigynai išduotu šaunamuoju ginklu.

Kolegija, vertindama įrodymus dėl įvykio situacijos, mano, kad nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs ir detalūs.

Vertinant nuteistojo parodymus, matyti, kad jie itin prieštaringi, klampūs, nenuoseklūs, jų pagrįstumui nėra loginės motyvacijos. M.Juškauskas apklausiamas apie įvykio situaciją, kaskart skirtingai nurodo atstumą, buvusį tarp jo ir motociklo, kai jį išgirdo atvažiuojant, skirtingai nurodo motociklo važiavimo greitį, kaskart naujuose parodymuose išdėstydamas papildomas aplinkybes, kurios neva patvirtina, kad užvažiavimas motociklu jo atžvilgiu buvo realus ir akivaizdus.

Iš duomenų, pateiktų apie motociklo techninę charakteristiką, iš bendro supratimo apie tokio modelio motociklus, yra žinoma, kad minėti motociklai važiuodami sukelia didelį garsą, todėl akivaizdu, kad jo artėjimas yra girdimas iš toli.

Tą įvertinus, taip pat įvertinus įvykio vietą – miško kelią, kuriuo nukentėjusieji važiavo keturračiu ir kur, pagal nuteistąjį, neva jis bėgo, matyti, kad M.Juškauskas turėjo niekuo netrukdomą ir nevaržomą galimybę pasišalinti į mišką, kur motociklas nebegalėtų toliau važiuoti. Tai nuneigia nuteistojo versiją, kad, jam nesiėmus jo nurodytų veiksmų, užvažiavimas ant jo motociklu buvo neišvengiamas.

Kas yra būtinoji gintis?

Kolegija M.Juškauskui priminė, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2d. būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.

Pavojingas kėsinimasis yra viena iš būtinų būtinosios ginties teisėtumo sąlygų, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo pripažinti asmenį veikus esant būtinajai ginčiai.

Iš apylinkės teismo nustatytų aplinkybių visumos matyti, kad nuteistojo M.Juškausko veika nebuvo padaryta būtinosios ginties sąlygomis: baudžiamojo kodekso nuostatų prasme nebuvo pavojingo kėsinimosi, kuris suteiktų M.Juškauskui teisę į būtinąją gintį.

M.Juškauskas yra itin nusiteikęs prieš asmenis, važinėjančius tokio modelio motociklais. Tokia jo pozicija patvirtina teismo išvadą, kad nuteistasis šaudė ne dėl kilusios grėsmės jo atžvilgiu, o realizuodamas padidintą pasipiktinimą asmenimis, važinėjančiais keturračiais miško keliais, pagal jį, kenkiančiais gamtai.

Apylinkės teismas pagrįstai pastebėjo, kad nuteistasis yra itin nusiteikęs prieš asmenis, važinėjančius tokio modelio motociklais, tą patvirtina jo paaiškinimai ikiteisminio tyrimo pareigūnams, teismui, jo paties iniciatyva rašyti įvairūs paaiškinimai.

Tokia nuteistojo pozicija patvirtina teismo išvadą, kad nuteistasis šaudė ne dėl kilusios grėsmės jo atžvilgiu, o realizuodamas padidintą pasipiktinimą asmenimis, važinėjančiais keturračiais miško keliais, pagal jį, kenkiančiais gamtai.

Elgėsi nusikalstamai nerūpestingai

M.Juškauskas, panaudodamas šaunamąjį ginklą minėtoje situacijoje, elgėsi nusikalstamai nerūpestingai: jis, šaudydamas miško masyve šaunamuoju ginklu šalia kitų asmenų, kuriems jo šaudymo motyvai nebuvo suprantami ir suvokiami, ką jis ir suprato, nenumatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (Lietuvos Respublikos BK 16 str. 3 d.).

Nuteistojo teiginys, kad jis nežinojo kas sėdėjo už motociklo vairuotojo, taip pat nežinojo, kad tai buvo nepilnametis, neturi reikšmės jo veiksmų kvalifikacijai, kadangi šiuo atveju jis atliko neteisėtus veiksmus, kurie buvo tiesioginė mažamečio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis.

Skųsdamas nuteisimą pagal BK 139 str. 1 d., M.Juškauskas iškėlė abejonę, kad nukentėjusio vaiko sveikata sutriko tik dėl jo veiksmų, jo nuomone, ji sutriko dėl visų veiksmų visumos, tarp jų ir dėl nukentėjusiojo tėvo , persekiojusio jį po šaudymo veiksmų ir pan.

Kolegija, nustatydama tiesioginį priežastinį ryšį su įvykio pasekmėmis – berniuko sveikatos sutrikdymu, mano, kad būtent nuteistojo M.Juškausko veiksmai sietini pagrindiniu tiesioginiu priežastiniu ryšiu su šiomis pasekmėmis, nes bylos įrodymais yra neginčijamai nustatyta, kad aptariamo įvykio nebūtų buvę, jeigu aptariamoje situacijoje nuteistasis M.Juškauskas nebūtų pradėjęs šaudyti.

Byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų nuteistojo keliamą versiją, kad nukentėjusieji siekė turtinės naudos, dėl to neva jį nepagrįstai apkaltino.

Siekė išvengti sunkesnių padarinių

M.Juškausko atsakomybę lengvinančių aplinkybių teisėjai neįžvelgė.

Nuteistasis prašė pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis nusikalto savo aktyviais veiksmais siekdamas išvengti sunkesnių padarinių, kad veiką padarė dėl psichinės ir fizinės nukentėjusiųjų prievartos, kad nukentėjusiųjų elgesys turėjo provokuojančios įtakos, kad nukentėjusieji motociklu disponavo, neturėdami tam teisės. Tačiau, teisėjų akimis, byloje surinktais įrodymais nėra teisinio pagrindo minėtas aplinkybes pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, nes tokių aplinkybių nėra nustatyta.

M.Juškausko atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Gali skųsti Aukščiausiajam Teismui

Rezoliucinė Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalis skamba taip: Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-10-19 nuosprendį dalyje dėl M.Juškausko išteisinimo pagal BK 284 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

M.Juškauską pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. dėl jo veiksmų paplūdimyje prie Gėlos ežero ir jam paskirti laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams. Laisvės apribojimo laikotarpiu uždrausti jam naudotis šaunamaisiais ginklais, juos laikyti. Tokia pati liko ir M.Juškauskui skirta galutinė, subendrinta bausmė.

M.Juškauskas įpareigotas be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Šis nuosprendis įsiteisėjo nuo jo paskelbimo dienos. Tačiau ir M.Juškauskas, ir prokuratūra dar turi galimybę su kasaciniu skundu kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

šaltinis: 15min.lt

Vartotojo avataras
vinis
..
..
Pranešimai: 11
Užsiregistravo: 29 Rgs 2012, 08:07

Re: LDK-Karalystės Atkuriamoji Taryba atnaujina savo veiklą

#4 Neperskaitytas pranešimas vinis » 01 Gru 2012, 17:13

  • Milvydas Juškauskas: „Laikas siūlyti asmenį, kuris tinka ir sutinka tapti Lietuvos Karaliumi!

    Paveikslėlis

    Ginčais su policininkais pagarsėjęs vilnietis Milvydas Juškauskas ragina iki Popiežiaus atvykimo į mūsų šalį išrinkti Lietuvos Karalių ir iš esmės perrašyti viso pasaulio istoriją, atkuriant Sarmatijos Karalystę. Šias grandiozines idėjas teisės aktų žinovas bei istorijos mėgėjas M.Juškauskas viešai reklamuoja ir svetainėje „Youtube“.

    Ketvirtadienį naujienų portalo 15min.lt redakcija gavo vilniečio Milvydo Juškausko laišką, kuriame šis įstatymų žinovas ir istorijos mėgėjas dalijasi mintimis apie galimai suklastotus globaliai reikšmingus faktus, džiaugiasi Vilniuje atstatytais Valdovų rūmais ir ragina nedelsiant išsirinkti Lietuvos Karalių.

    Milvydo Juškausko pamąstymai

    Daugelis pastebime, kad teisės aktais nustatytos pareigos ir teisės neatitinka žmonių lūkesčių.

    Lietuvos Karaliaus įstaiga galėtų gerinti teisės aktų atitikimą Visatos Gamtos dėsniams ir prigimtinėms žmonių savybėms.

    Nagrinėjant praeities įvykius administracinėse, baudžiamosiose, civilinėse bylose įrodinėjimo priemonių duomenys vertinami pagal tai, ar jie sutampa, ar yra nuoseklūs, ar protu suvokiami.

    Vertinamas veiksmų tikslingumas, sąsajos su aplinka.

    Panašiai vertinami ir siūlymai teisėkūros veiksmais priimant teisės aktus dėl jų nuostatų įtakos žmonių veiksmams.

    Mokslininkų tyrimais ir protu suprantama, kad gimimas žmogaus – prigimtinėmis genų savybėmis sukurtas kūnas su mažomis neįprogramuotomis smegenimis. Žmogus ir smegenys auga. Kad ateityje tikroviškiau suvoktų aplinką, į smegenų neuronų jungtis formuojasi duomenys, gauti per regos, klausos, skonio jutimo ir kitus aplinkos pojūčius.

    Tyrėjai istorijos aiškinimuose aptinka tūkstančius neatitikimų, nesutapimų, prieštaravimų, trūkumų. Istorijos rašytojai ją susirašė iškreiptai, sau ir savo šalims naudingiau. Panašiai, kaip savo veiksmų istoriją skirtingai pasakoja policininkai, vagys ir apvogtieji.

    Duomenis gauname iš tėvų, mokyklos, universitetų, žiniasklaidos, interneto, kino, muzikos, reklamų ir kt. Ką pamatome ir išgirstame – išlieka smegenų neuronų jungtyse. Tuo ir vadovaujamės valdydami savo kūnus ir savo veiksmais perduodami duomenis kitiems asmenims.

    Kai praeitis pateikiama neteisinga – žmonijos patyrimą žmonės į smegenis įsiaugina iškreiptą. Tie žmonės dėl neteisingo suvokimo ir visą aplinką vertina neadekvačiai. Todėl tikslingas kuo tikroviškesnės istorijos įsisavinimas daugumos smegenyse.

    Šimtai tyrėjų istorijos aiškinimuose aptikdavo ir vis dar aptinka tūkstančius neatitikimų, nesutapimų, prieštaravimų, trūkumų.

    Kai neteisingi duomenys mažareikšmę veiklą vykdančių asmenų smegenyse – smulkios ir jų klaidos. Net netikroviški duomenys reikšmingus veiksmus vykdančiųjų smegenyse sukuria nelaimes milijonams žmonių.

    Daug žmonių kurstomi reikšti nuomones ir komentarus apie tai, ko patys nematė ir netyrė.

    Tik sutelkus aktyvius tyrėjus, per dešimtmečius įmanoma atkurti praeities tikrovę.

    Norėdamas asmeniškai atrasti milijardams žmonių reikšmingų praeities dalykų neteisingo įauginimo jų smegenyse požymius, rinkau daiktines praeities įrodinėjimo priemones.

    Filmavimui teikiau tik dalį turimų įrodinėjimo priemonių ir kalbėjau apie nuosavais daiktais įrodomus požymius.

    Yra akivaizdžių požymių, kad istorijos rašytojai ją susirašė iškreiptai, sau ir savo šalims naudingiau. Panašiai, kaip savo veiksmų istoriją skirtingai pasakoja policininkai, vagys ir apvogtieji.

    Žmonijos istorijos žinovai nesutelkti, neaktyvūs, jiems tinkamai nevadovaujama. Tam tikslinga atkurti įstaigą Lietuvos Karaliaus. Ji galėtų vadovauti ir gyventojų smegenų atminties perprogramavimui – įrodytomis, tikroviškesnėmis žiniomis.

    Istorijos išsiaiškinimas – mus vienijanti svajonė.

    Lietuvos Karalius turėtų teisę vykti į pasitarimus su kitų šalių Karaliais, gauti reikiamų duomenų.

    Senus laikus vaizduojančiuose žemėlapiuose nurodyta Sarmatija Europinė. Vėlesnių laikų žemėlapiuose tose ribose Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Turime žemėlapių su Sarmatija, telikusia panašaus dydžio, kaip dabartinė Lietuva. Lietuvos Karalystė – Sarmatijos teisių paveldėtoja.

    Kauno ir Telšių vyskupai pakvietė Vatikano Popiežių atvykti į Lietuvą 2013-aisiais metais.

    Lietuvos Karalių išrinkti tikslinga 2012-aisiais, kad vadovautų pasiruošimui sutikti Popiežių.

    To paties lygio Vadai susitikę galėtų tartis, kaip per tikėjimų sistemų tarnautojus žmonių smegenis performuoti tikroviškesniais duomenimis. Taip pat ir kalbant apie turtinius bei mokestinius reikalus.

    Lietuvos Karaliui nebus privaloma Vatikano Popiežiaus valia. O pripažinimas bus naudingas abipusiai.

    Istorijos išsiaiškinimas – mus vienijanti svajonė.

    Valdovų rūmai jau atstatyti.

    Laikas siūlyti asmenį, kuris tinka ir sutinka tapti Lietuvos Karaliumi.

    Papildyta: Kovo 28 dieną, 11.00 val. surengtoje spaudos konferencijoje buvo pristatytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK)-Karalystės Atkuriamosios Tarybos veiklos atnaujinimo pradininkų kreipimasis į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kitų valstybių žmones.

    Spaudos konferencijoje dalyvavo Atkuriamosios Tarybos veiklos atnaujinimo pradininkai M.Juškauskas, Aivaras Lileika, Dalė Petraitienė.

    Idėjos aktyvistai visus, gyvenančius istorinėse LDK žemėse, pakvietė atvykti į rugsėjo mėnesį Lenkijoje vyksiantį LDK-Karalystės Tarybos narių atnaujinimo susirinkimą.
    http://www.youtube.com/watch?feature=pl ... 5tWXbTp_Sk[/video]
    [stulpelis2]http://www.youtube.com/watch?feature=pl ... x32XHQPE1M[/video][/stulpelis2]

    šaltinis: http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyva ... z2DoDQOxNi

Atsakyti į Temą

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 1 ir 0 svečių